Iš perdirbtų atliekų gaminamos trąšos Šiaurės Vakarų Europoje: teisinis ir reguliavimo pagrindas

Iš atliekų ir gyvūninių šalutinių produktų gaminami perdirbimo kilmės trąšos (RDF) susiduria su teisinėmis ir reguliavimo kliūtimis visoje Šiaurės Vakarų Europoje, o tai trukdo tarpvalstybinei prekybai ir jų naudojimui. Šioje ataskaitoje nagrinėjami ES ir nacionaliniai teisiniai pagrindai, įskaitant Nitratų direktyvą, Vandens pagrindų direktyvą bei „Safemanure“ ir „ReNure“ iniciatyvas, daugiausia dėmesio skiriant azoto, fosforo ir kalio naudojimo riboms. Joje išsamiai aprašomi konkrečioms šalims būdingi standartai Nyderlanduose, Belgijoje (Flandrijoje), Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, pabrėžiant skirtumus bendro azoto, veiksmingo azoto ir P₂O₅ reglamentavime. Pagrindiniai „RENURE“ (azotas, išgautas iš mėšlo) kriterijai apima apdorojimą, viršijantį pagrindinį apdorojimo lygį, mineralinio azoto ir azoto santykį (N:TN) ≥ 90 %, bendro organinio anglies kiekio ir azoto santykį (TOC:TN) ≤ 3 bei sunkiųjų metalų ribines vertes. Būtina laikytis azoto balanso, saugojimo ir amoniako išmetimo kontrolės reikalavimų. Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje galioja išimtys, susijusios su pievomis, o Vokietijoje ir Nyderlanduose taikomos azoto pertekliaus ribos ūkio lygmeniu. Struvito ir pelenų pagrindu pagaminti trąšai klasifikuojami ir leidžiami naudoti skirtingai. Atitinkantiems reikalavimus kompostui ir pelenams taikomas CE ženklas ir atliekų statuso pabaigos nuostatos pagal ES/2019/1009. Ataskaitoje remiamasi „ReNu2Farm“ projekto išvadomis ir nuorodomis iš EC-JRC, Gento universiteto bei nacionalinių politikos vertinimų.