Javų ir sėklinių ankštinių augalų mišrių kultūrų įvedimo į gamybos grandines pasekmės

Mišriosios kultūros (vienu metu toje pačioje sklypo dalyje auginamos bent dvi rūšys) yra būdas iš dalies išspręsti sunkumus, su kuriais susiduria ekologiškos gamybos grandinės. Šio straipsnio tikslas – nustatyti jų taikymo pasekmes bei suderinamumo lygį: i) 18 Lotaringijos ūkininkų auginimo sistemų ir ii) Midi-Pyrénées regiono kooperatyvų, surenkančių kietąjį kviečių derlių, bei dviejų kooperatyvų, jau išbandžiusių šiuos mišinius („Terrena“ ir „AgriBioUnion“), logistinės organizacijos. Mūsų tyrimų išvados rodo, kad mišrios kultūros iš principo suderinamos su Lotaringijos auginimo sistemomis ir dabartine kooperatyvų logistikos organizacija, tačiau pagrindinė jų plėtros kliūtis yra grūdų rūšiavimo įgyvendinamumas ir sąnaudos. Todėl kiekvienoje grandinėje reikia nuodugniau išanalizuoti mišrių kultūrų keliamus apribojimus ir teikiamą naudą, siekiant bendrai rasti sprendimus.