Atsižvelgiant į erdvinę analizę, apmąstymai apie ekologinio žemės ūkio rėmimo politiką ir jo plėtrą

Remdamiesi trimis tyrimais, kuriuose nagrinėjamas ekologinės žemdirbystės (EŽ) paplitimas Prancūzijoje, siekiame pateikti medžiagos apmąstymams apie EŽ plėtros kliūčių ir skatinamųjų veiksnių analizę. Šiame darbe kliūtys nagrinėjamos kaip trys rizikos kategorijos – agronominės, ekonominės ir moralinės – kurios mažina asmenų polinkį pereiti prie ekologinės žemdirbystės. Tyrimas grindžiamas nacionalinėmis duomenų bazėmis apie 2010 m. sertifikuotus ūkius ir apie asmenis, gavusius paramą perėjimui prie ekologinės žemdirbystės 1993–2010 m. laikotarpiu. Nors šie duomenys neleidžia analizuoti motyvacijos individualiu lygmeniu, jie suteikia originalią perspektyvą dėl savo išsamumo ir įvairių erdvinių bei laiko mastelių panaudojimo, taip pat dėl tiriamųjų erdvinių ir ekonometrinių analizės priemonių rinkinio. Čia aptariami pagrindiniai rezultatai: ekologinio ūkininkavimo erdvinės įvairovės apibūdinimas, ryšys tarp ekologinio ūkininkavimo plitimo ir patekimo į rinkas, teritorijų charakteristikos (agronominės, socialinės-ekonominės, institucinės), didinančios arba mažinančios jų polinkį turėti ekologinio ūkininkavimo ūkius. Šie rezultatai sudaro pagrindą aptarti viešosios politikos, kuria siekiama pašalinti kliūtis ir skatinti ekologinio ūkininkavimo plėtrą visose teritorijose, atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu nustatytus tikslus, pasekmes