Atsparumo ligoms valdymas dirbamų žemių mastu

Augalų epidemiologijoje vis dažniau nagrinėjama idėja kurti atsparių veislių valdymo strategijas kraštovaizdžio mastu. Išnagrinėję literatūrą ir remdamiesi Prancūzijos mastu surinktų duomenų rinkinių analize, parodome, kad laukuose stebimas kultivuojamų veislių atsparumas priklauso nuo viso kraštovaizdžio veislių sudėties. Be to, parodome, kad norint paaiškinti patogenų populiacijos raidą šiuo mastu, būtina atsižvelgti į kiekybinius šeimininko ir parazito santykio aspektus. Norėdami giliau ištirti šį reiškinį, sukūrėme modelių rinkinį ir išnagrinėjome kraštovaizdžio charakteristikų poveikį patogenų populiacijos dinamikai. Parodėme, kad kraštovaizdžio fragmentacija gali lemti bendrą epidemijų sumažėjimą, tačiau tam tikromis sąlygomis – ir ligos sunkumo padidėjimą veislėse, pasižyminčiose kiekybiniu atsparumu. Galiausiai kraštovaizdžio struktūra daro didelę įtaką parazito populiacijos evoliucijai link specializuotų arba universalaus pobūdžio formų.