Keletas pavyzdžių, iliustruojančių žymekliais pagrįstos selekcijos privalumus ir trūkumus bulvių auginime

Markeriais pagrįsta selekcija (SAM) įmanoma tik tuomet, jei molekuliniai žymekliai yra lengvai pritaikomi ir informatyvūs. Bulvių, kaip tetraploidinės ir heterozigotinės rūšies, atveju SAM kol kas dar nėra pakankamai išvystyta. Mūsų tikslas buvo, viena vertus, išskirti molekulinius žymeklius, susijusius su mums įdomiais požymiais, iš segreguojančių diploidinių populiacijų ir patikrinti jų perkeltinumą į tetraploidinį lygį, o, kita vertus, išbandyti jau paskelbtus molekulinius žymeklius skirtinguose tetraploidiniuose genetiniuose fonduose. Pasirinkti modeliai buvo atsparumas kenkėjams (lapų miltligė, kurią sukelia Phytophthora infestans, atsparumas cistinėms nematodėms Globodera rostochiensis ir G. pallida, atsparumas Y virusui) ir glikoalkaloidų kiekis gumbuose. Paprasto genetinio determinizmo atveju (pavyzdžiui, Ry geno, suteikiančio atsparumą Y virusui, kilusio iš Solanum stoloniferum, arba R1 geno, suteikiančio atsparumą miltligei, kilusio iš S. demissum) paskelbti žymekliai buvo patvirtinti skirtinguose genofonduose. Kalbant apie geną H1, suteikiantį atsparumą G. rostochiensis, projekto metu turėtas žymeklis mūsų medžiagoje pasirodė nesusijęs su atsparumu, tačiau nuo to laiko buvo patvirtinti kiti žymekliai. Oligogeninio atsparumo atveju, kurį iliustruoja atsparumas G. pallida, kurio genetinis determinizmas kontroliuojamas dviejų QTL, buvo išbandytas 4 žymeklių, leidžiančių stebėti stipraus poveikio QTL GpaVspl, pritaikomumas skirtinguose tetraploidiniuose genofonduose. Taip pat buvo patvirtinti du žymekliai, leidžiantys stebėti silpno poveikio QTL „GpaXIspl“. Visi žymekliai buvo perduoti profesiniams partneriams, kurie dabar juos naudoja įvairiu mastu savo selekcijos programose. Kalbant apie poligeniškai determinuotus požymius (atsparumą lapų miltligei ir glikoalkaloidų kiekį), šiuo metu atrodo per anksti svarstyti SAM taikymą.