Baltyminių žirnių įtraukimas į šiaudinių javų ir rapsų sėjomainą: poveikis ekonominiams ir aplinkosaugos rodikliams

Daugelio partnerių iniciatyva, grindžiama regioniniais atvejų tyrimais, buvo skirta įvertinti ekonominę ir aplinkosauginę alternatyvų, skirtų pakeisti vyraujančias regionines sėjomainas, sudarytas iš šiaudinių javų ir rapsų, naudą, visų pirma naudojant žirnius, kartu su azoto trąšų dozavimo koregavimu ir augalų apsauga arba be jų. Modeliavimas buvo naudojamas agronominiams poveikiams ir plačiam aplinkosauginių padarinių spektrui, susijusiems su sėjomainos pokyčiais (kartu su atitinkamais žemės ūkio technologijų reikalavimais), kiekybiškai įvertinti atliekant ex ante sėjomainių palyginimus. Tyrimai ūkininkų ūkiuose ir bandymų stotyse suteikė naujų duomenų apie tam tikrus agrarinės aplinkosaugos poveikius, kuriuos sukelia įvairūs pasėlių deriniai, pagrįsti žirniais, rapsais, kviečiais ir miežiais, įskaitant naujovę – rapsų auginimą po žirnių. Rezultatai pabrėžia sėjomainos įvairinimo ir azotą fiksuojančių ankštinių augalų, pavyzdžiui, baltųjų žirnių, įtraukimo į sistemas naudą siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kurį daro sistemos, iš pradžių pagrįstos vien tik mineraliniu azoto tręšimu.