Pupelių auginimo praktika, skirta energijos vartojimo efektyvumui didinti ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti tiek atskirų kultūrų, tiek visos žemės ūkio įmonės mastu

Šiame straipsnyje pateikiami naujausi azoto oksido matavimų rezultatai, atlikti su dviem ankštiniais augalais: žiemos baltyminiais žirniais ir baltajuoju dobilu, auginamu kartu su pievų žolėmis. Palyginti su kitomis pagrindinėmis kultūromis identiškose dirvožemio ir klimato sąlygose, žirniai išskiria labai mažai N₂O tiek auginimo ciklo metu, tiek per kelis mėnesius po derliaus nuėmimo. Išmetamųjų dujų kiekis, išmatuotas pievose, kuriose auga baltasis dobilas, yra panašus, nepriklausomai nuo dobilo dalies pievoje – 35 % ar 19 %, t. y. atitinkamai 6,6 ir 3,2 % nuimtos sausosios medžiagos. Išmetamųjų dujų kiekis, atrodo, labiau susijęs su įterptu azotu, nors didžioji jo dalis ir gaunama iš dirvožemio azoto atsargų. Kontrolinėje grupėje („tipinių“ ūkių mastu) ankštinių augalų įvedimas daro teigiamą poveikį neatsinaujinančios energijos (NE) ir klimato kaitos (KK) balansams, nepriklausomai nuo to, ar jie auginami monokultūroje, ar kartu su javais. Ganyklinėse sistemose balansai, vertinant poveikį klimato kaitai, yra šiek tiek teigiamesni intensyviose sistemose (35 % kukurūzų) nei ekstensyviose sistemose (mažai kukurūzų ir daugiau žolės su ankštiniais augalais). Neatsinaujinančios energijos balanso atžvilgiu pasiekiamas žymus (27 %) pranašumas, kuris yra naudingas ekstensyvioms sistemoms.