Pupinių augalų indėlis į kaimo kraštovaizdžių biologinę įvairovę

Pupiniai augalai, be to, kad patys gamina azotą, padeda praturtinti kultūrų įvairovę, kurią ūkininkas gali įtraukti į savo gyvulininkystės ar lauko augalininkystės sistemas arba skatinti auginti nuolatinėse ganyklose. Todėl jų buvimas prisideda prie kaimo kraštovaizdžio įvairovės didinimo – tiesiogiai kaip pievų ar sėklinių ankštinių rūšių, o netiesiogiai – teikdamas buveinę ir išteklius įvairioms gyvūnų rūšims. Vis dėlto jų kiekį ir įvairovę lemia ūkininkavimo sistemos. Ganyklinėse sistemose jų įvairovę, vystymąsi ir gausumą lemia naudojimo ir tręšimo būdai, o naujausi tyrimai apie funkcinius požymius leidžia geriau suprasti ir valdyti rūšių tarpusavio konkurencijos procesus. Lauko kultūrų regionuose jų įtraukimas į sėjomainą gali pagerinti vienmečių kultūrų piktžolių valdymą, sumažinant herbicidų naudojimą. Atlikę naujausių žinių apžvalgą apie žemės ūkio sistemų poveikį ankštinių augalų gausumui ir augimui, remdamiesi dviem pavyzdžiais, kaip tvarkomi auginimo sistemų su liucerna, parodysime, kaip tinkamos auginimo, derliaus nuėmimo ir sėjomainos tvarkymo praktikos gali padėti pakeisti ankštinių augalų mažėjimo tendencijas ir atgaivinti tiek augalų, tiek gyvūnų vystymąsi bei įvairovę.