Anksčiau ir dabar svarbūs ankštiniai augalai: istorinis vaidmuo sėjomainose ir raidos veiksniai

Pašariniai ir sėkliniai ankštiniai augalai atliko svarbų istorinį vaidmenį žemės ūkio atsiradimo procese. Nuo 1950-ųjų gyvulininkystės intensyvinimo (kurį skatino masinis sojos importas į Europą), ir Europos politinė parama grūdų bei aliejinių augalų auginimui (remiamai masine azotinių trąšų, pagamintų iš importuotų iškastinių išteklių, gamyba) sumažino ankštinių augalų dalį Prancūzijos ir Europos žemės ūkyje. Šiandien vis labiau auga socialiniai ir ekonominiai lūkesčiai dėl (i) tvaresnių augalininkystės ir gyvulininkystės sistemų, atsižvelgiančių į žaliavų sąnaudas ir poveikį aplinkai, bei (ii) vartojamų produktų atsekamumo ir maisto saugos. Šios naujos aplinkybės yra palankios ankštinių augalų plėtrai, kurie (i) gamintojams suteikia pranašumą dėl gebėjimo fiksuoti atmosferos azotą simbiozėje su rizobinėmis bakterijomis bei dėl galimybės juos sėkmingai integruoti į įvairias auginimo sistemas, ir (ii) žmonėms ar gyvuliams – privalumą, kad jos gamina baltymus, turinčius gerą maistinę vertę. Ši plėtra, kuri prisidės prie didesnės ES savarankiškumo baltymų išteklių srityje, pareikalaus glaudaus politikos formuotojų bendradarbiavimo su sektoriaus dalyviais ir pilietinės visuomenės atstovais.