Geofizinių metodų indėlis į dirvožemio derlingumo charakterizavimą

Siekiant kuo geriau suderinti žemės ūkio praktikas su augalų poreikiais ir kartu sumažinti tręšimo veiklos poveikį aplinkai, būtina kuo tiksliau žinoti dirvožemio, kaip auginimo terpės, savybes, nes jos gali labai skirtis laiko ar erdvės atžvilgiu. Čia pristatome keletą požeminės geofizikos priemonių, ypač elektrinės varžos matavimo metodą, skirtą dirvožemio derlingumui įvertinti. Pirmiausia pateikiami pagrindiniai elektrinės varžos matavimo principai, taip pat žvalgymo metodai, naudojant gręžinius, elektrines plokštes ir elektrinius vilkimo įrenginius. Toliau parodome, kad dirvožemio struktūrą – pagrindinį fizinio derlingumo veiksnį – paprastose lauko sąlygose galima apibūdinti pagal elektrinį varžumą. Visų pirma galima atskirti vietas, kurios yra labai sutankintos dėl žemės ūkio technikos važiavimo, nuo poringesnių ar labiau įtrūktų vietų. Vis dėlto iš elektrinės žvalgybos negalima nustatyti tikrosios sutankintų zonų geometrijos ir sutankinimo intensyvumo. Antra, parodome, kad dirvožemio nitratų kiekis – jei jis neviršija įprasto žemės ūkio dirvožemiuose stebimo kiekio – nekeičia elektrinės varžos signalo, todėl šis rodiklis negali būti naudojamas kaip dirvožemio cheminio derlingumo būklės diagnostikos metodas.