Eksperimentinis tyrimas, skirtas sėjomainos ciklo pailginimui ir žolinių juostų įrengimui lauko kultūrų pasėliuose, siekiant maksimaliai padidinti augalinės ir mikrobiologinės biologinės įvairovės teikiamą naudą

Esant dabartinėms energetinių kultūrų skatinimo sąlygoms, rapsas turi privalumų kaip alternatyvios biomasės šaltinis automobilių degalams, pavyzdžiui, diesterio pavidalu, o jo auginimo plotai pastaraisiais metais labai smarkiai išaugo. Tačiau rapsas yra kultūra, kuriai auginti reikia daug žaliavų, ypač augalų apsaugos priemonių, ir, siekiant užtikrinti žemdirbystės sistemų tvarumą, ją reikia įtraukti į ilgesnę nei 2 ar 3 metų sėjomainą. Iš tiesų, daugybė piktžolių naikinimo problemų jau nustatyta rapsų–kviečių–miežių sėjomainose, kurios daugiausia praktikuojamos Lotaringijoje. Ilgesnė sėjomaina yra pagrindinis principas, leidžiantis kovoti su piktžolėmis, sutrikdant jų dauginimosi ciklą, ir su kenkėjais, kurie neberanda savo šeimininkės augalo. Taigi šią žemės ūkio praktiką galima laikyti alternatyva fitosanitarinių preparatų naudojimui, siekiant žymiai sumažinti pavojų aplinkai. Kultūrų įvairovė sėjomainoje taip pat leidžia keisti mineralinių medžiagų poreikius ir taip išsaugoti dirvožemio derlingumą. Be to, sklypų pakraščiuose įrengtos žolingos juostos su gėlėmis gali sudaryti palankias sąlygas naudingiesiems vabzdžiams ir taip pagerinti kenkėjų kontrolę.