Kaip suderinti veislių vertinimo metodus, auginimo praktiką ir genetinio tobulinimo procesus?

Per pastaruosius dešimtmečius kartu ir nuosekliai plėtojant veislių selekciją, orientuotą į derlingumo didinimą, bei technines naujoves, leidžiančias pašalinti gamybą ribojančius veiksnius, pavyko pasiekti reikšmingą ir nuolatinį žemės ūkio gamybos augimą. Atsižvelgiant į globalius pokyčius, su tvaria plėtra susijusius iššūkius bei rinkų ir visuomenės lūkesčių įvairėjimą, būtina tobulinti gamybos sistemas. Atsižvelgiant į gamybos sistemų nuoseklumą ir ryšį tarp veislių selekcijos bei auginimo, ne tik veislių vertinime turi būti atsižvelgiama į didėjančią gamybos aplinkų įvairovę ir iš to kylančius vertinimo kriterijus, bet ir pačios veislių kūrimo procese turi būti įtraukta ši įvairovė ir socialinių bei techninių sistemų dinamika. Mums tenka tikrasis paradigmos pokytis. Nors įgyvendinimo sąlygos dar turi būti iš esmės sukurtos, daugelis priemonių, ypač modeliavimas, jau yra prieinamos ir turėtų leisti veiksmingai papildyti dabartinius veislių atrankos ir vertinimo tinklus.