Naujovės ir aplinkosaugos rodikliai ožkų ir avių auginime: INRA gyvulininkystės ir aplinkos ekspertizė

Avių ir ožkų auginimo sistemos, kaip ir kitos gyvulininkystės šakos, susiduria su daugybe aplinkosaugos iššūkių: reikia riboti neigiamą poveikį aplinkai ir teigiamai prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ar gerinimo. INRA ir jos partnerių tyrimai daugiausia buvo skirti šiems klausimams, mažųjų atrajotojų auginimą vertinant kaip sudėtingų agroekosistemų dalį. Ši bendra apžvalga, akcentuojant įvairius požiūrio lygmenis, apibendrina veiksmus, kuriuose dalyvauja INRA. Visų pirma, atsižvelgiant į pagrindines gyvulių skaičiaus ir jų geografinio pasiskirstymo tendencijas, šių ūkių prisitaikymą ar nykimą galima įvertinti taikant techninius ir ekonominius metodus. Šiame kontekste INRA buvo svarbu visų pirma domėtis pokyčių priežastimis ir nustatyti vykstančias technines, organizacines bei veiklos naujoves. Apskritai, šių pokyčių trys varomosios jėgos buvo bandų dydžio ir plotų didėjimas, veiklos (darbo) supaprastinimas ir sąnaudų (išlaidų) mažinimas, teikiant pirmenybę vietiniams natūraliems pašariniams ištekliams. Šiame kontekste INRA taip pat vertina tam tikrų savo išradimų priimtinumą. Esant tokioms aplinkybėms, gyvulių veisimo gebėjimai nebeapsiriboja vien tik individualaus produktyvumo maksimizavimu. Būtina atlikti konkrečioms rūšims skirtus tyrimus, siekiant nustatyti veisimo požymius, kurie yra lemiamais veiksniais sistemose, gebančiose prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių. Pagrindinė idėja yra ta, kad reikia perkelti į pačius gyvulius prisitaikymo gebėjimus, kurie anksčiau buvo nepakankamai išnaudojami ar net ignoruojami. Šių sezoninių rūšių reprodukcijos valdymas vis dar kelia rimtų aplinkosaugos problemų, todėl INRA rengia alternatyvius sprendimus, kurie pakeistų draudimą naudoti hormoninius preparatus, paliekančius likučius ir keliančius etines abejones dėl jų naudojimo. Siekiant kiekybiškai įvertinti šių gyvulininkystės ūkių aplinkosauginį veiksmingumą, INRA įkūrė dvi tarpdisciplinines platformas ir pasitelkia eksperimentinius plotus, kuriuose gyvulininkystės sistemos tiriamos ilgalaikio stebėjimo metu. Taikant daugiadisciplininį požiūrį, daugikriterinės analizės leidžia įvertinti šių veiklos būdų aplinkosauginius rodiklius tiek ŠESD, tiek iškastinio kuro, tiek biologinės įvairovės atžvilgiu. Toks požiūris visų pirma leidžia objektyviai įvertinti kompromisus tarp produktyvumo ir aplinkosauginių rodiklių. Galiausiai, didesniuose gamybos baseinų ir mikroregionų mastuose, veiksmų tyrimai, skirti veikėjų koordinavimui, leidžia įvertinti veikėjų bendradarbiavimą, kuris suderina gamybos tikslus (gamybos pastovumą) su racionaliu ganyklinių ekosistemų išsaugojimu. Šie tyrimai apima teritorinius mastus, kuriuose atsižvelgiama į kraštovaizdžio aspektą, ypač todėl, kad, pavyzdžiui, smulkiųjų atrajotojų auginimo vaidmuo gaisrų prevencijoje yra neginčytinas. Nepriklausomai nuo tyrimo lygmens, avių ir ožkų auginimo aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas didžiąja dalimi grindžiamas sistemų modeliavimu ir (arba) imitaciniais tyrimais.