Ūminis ir lėtinis pesticidų poveikis medaus bitėms, kamanečiams ir vienišosioms bitėms

Tyrime nagrinėjamas agrocheminių medžiagų – sulfoxafloro, azoxistrobino, glifosato ir kitų – ūmusis ir lėtinis poveikis medinėms bitėms (Apis mellifera), kamanečiams (Bombus terrestris) ir vienišosioms bitėms (Osmia bicornis). Jame vertinami letaliniai (LD50) ir subletaliniai rodikliai, įskaitant mirtingumą, reprodukcinius rodiklius, maisto ieškojimo aktyvumą ir išgyvenimą realiomis lauko sąlygomis. Rezultatai rodo, kad bičių rūšių, porūšių, kastų ir genetinių linijų jautrumas pesticidams labai skiriasi, o motinėlės pasižymi didesniu atsparumu nei darbininkės. Sulfoksafloro atveju buvo pastebėti nemonotoniniai dozės ir reakcijos santykiai, o tam tikromis poveikio sąlygomis, ypač esant kontaktiniam poveikiui, buvo užfiksuotas sinergetinis poveikis. Ilgalaikis sulfoksafloro poveikis sumažino medaus bičių skraidymo aktyvumą ir maisto ieškojimą bei pablogino kamanų vaisingumą, ypač esant mitybos stresui. Vienišosios bitės, veikiamos sulfoxafloro dozėmis, atitinkančiomis realias lauko sąlygas, parodė sumažėjusį ilgalaikį išgyvenamumą. Tyrimas pabrėžia, kaip svarbu pesticidų rizikos vertinime atsižvelgti į nemirtinus poveikius, genetinę kilmę ir aplinkos stresorius, o tai patvirtina būtinybę atnaujinti reguliavimo gaires. Duomenys buvo surinkti vykdant „Horizon 2020“ projektą „PoshBee“ (dotacija Nr. 773921), taikant standartizuotus EBPO protokolus, ir patvirtinti keliose Europos institucijose.