N mineralizacijos kinetikos lauko tyrimas, naudojant iš perdirbtų atliekų pagamintas trąšas ant neapdirbtos dirvos

Imant dirvožemio mėginius 0–30, 30–60 ir 60–90 cm gylyje, surenkama po 1 kg dirvožemio grumstų laboratorinei vėsimo taško ir lauko drėgmės talpos analizei. Azoto atsargų ir dirvožemio drėgmės stebėjimas atliekamas kas mėnesį: 15 dienų prieš trąšų įterpimą, po savaitės po to ir kas mėnesį vėliau. Siekiant išvengti dirvožemio sutankinimo, kiekviename sklype ir kiekviename gylyje paimami dešimt mėginių iš 1 m ilgio linijos. Kompostų atveju imami trys mėginiai per kiekvieną tręšimą: vienas – laboratorinei analizei (sausosios medžiagos kiekis, pH, organinė anglis, bendras azoto kiekis, azoto frakcijos, fosforas, kalis, kalcis, magnis, azoto mineralizacija), vienas – „ReNu2Farm“ bandymams, o vienas saugomas iki bandymo pabaigos. Duomenų analizei naudojamas LIXIM modelis (INRA, Mary ir kt., 1999), skirtas vandens ir azoto dinamikai imituoti. Įvesties duomenys apima kasdienius klimato duomenis (kritulių kiekį, PET, temperatūrą) ir dirvožemio parametrus (tūriniį tankį, dirvožemio drėgnumą vėsimo taške ir lauko drėgmės talpą). Modelis įvertina drenažą, azoto išplovimą ir mineralizaciją tarp mėginių ėmimo datų. Rezultatai apima ETRET/PET tendencijas, kaupiamąjį drenažą ir azoto išplovimą (kg/ha), rodančius didėjančias tendencijas. Ši sistema leidžia atlikti azoto mineralizacijos bandymus ant pliko dirvožemio su trimis komposto rūšimis.