Žemės ūkio dirvožemio maistinės medžiagos ir sunkieji metalai ES-27 ir Jungtinėje Karalystėje

Šiame tyrime analizuojamos tirpių maistinių medžiagų ir sunkiųjų metalų koncentracijos ES-27 ir Jungtinės Karalystės žemės ūkio dirvožemiuose, remiantis 1 661 LUCAS dirvožemio mėginiu, paimtu 2015 m. Jame atskleidžiami regioniniai fosforo, kalio, cinko, vario, švino ir nikelio kiekio skirtumai: Vakarų ir Viduržemio jūros regiono Europoje nustatytas didesnis tirpaus fosforo ir cinko kiekis, o vynuogynų ir vaismedžių sodų vietovėse dėl pesticidų naudojimo – padidėjęs vario kiekis. Nikelio kiekis didžiausias Rytų Europoje, greičiausiai dėl natūralių dirvožemio savybių. Tyrimo išvados patvirtina ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo 2030“ tikslus – 50 % sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir 20 % – trąšų naudojimą. Mineralinių trąšų pakeitimas biotrąšomis (BBF) gali sumažinti priklausomybę nuo ribotų fosforo išteklių ir sumažinti azoto poveikį, tačiau biotrąšos turi būti kruopščiai suderintos, kad būtų išvengta kenksmingų sunkiųjų metalų patekimo. Dirvožemio maistinių medžiagų būklė skiriasi priklausomai nuo regiono, ją lemia žemės ūkio intensyvumas, pasėlių rūšys ir dirvožemio savybės. Norint užtikrinti optimalų tręšimą, BBF sudėtis turi būti suderinta su vietinėmis dirvožemio sąlygomis, kad būtų užtikrintas maisto ir pašarų saugumas bei sumažinti nuostoliai aplinkai. Tirpiųjų medžiagų koncentracijos buvo matuojamos naudojant elektro-ultrafiltraciją (EUF).