Pievų struktūrinis nevienalytiškumas skatina pievų biologinę įvairovę

Žolynų struktūrinis nevienalytiškumas didina faunos ir floros biologinę įvairovę. Getingeno universiteto eksperimentiniame ūkyje „Relliehausen“ tiriamas rūšių įvairumas esant skirtingam žindančių karvių ganymo intensyvumui. Taikant tris gyvulių tankumo lygius – 2, 3 ir 4 karvės viename hektare – pievos aukštis išlaikomas atitinkamai 18 cm, 12 cm ir 6 cm; reguliariai atliekami matavimai naudojant kylančiosios plokštės matuoklį. Mažai intensyvus ganymas (3 karvės/ha) sukuria didelę struktūrinę įvairovę, skatinančią didesnį bestuburių, ypač žiogų, gausumą ir didinančią bendrą biologinę įvairovę. Vidutinio intensyvumo ganymas (4 karvės/ha) lemia trumpą, vienodą žolyną, o labai mažai intensyvus ganymas (2 karvės/ha) sukuria ilgų žolės plotų su mažesne struktūrine įvairove. Ekstensyvinis ganymas skatina biologinės įvairovės ir biologinio turtingumo pievų formavimąsi. Tačiau dėl rožinių šeimos rūšių invazijos būtina taikyti valdymo priemones, kad būtų užkirstas kelias krūmų plitimui ir išlaikytas pievų produktyvumas. Vidutinis ir nedidelis gyvulių tankumas taip pat prisideda prie palankių atskirų gyvulių produktyvumo rodiklių.