Žirnių (Pisum sativum L.) įvairovės grupės fenotipinis ir genotipinis apibūdinimas bei koreliacijos analizė

Siekiant įvertinti veisimo programoje naudojamų žirnių genotipų paveldimumą, kintamumą ir sėklų derlingumo stabilumą, buvo atliktas fenotipinis ir genotipinis apibūdinimas. 2019 ir 2020 m. Serbijoje ir Belgijoje, taikant išplėstinį blokų planą, buvo tiriamas Europos žirnių įvairovės rinkinys, apimantis genotipus iš Šiaurės Amerikos, Azijos ir Australijos, kurį sudarė veislės, selekcinės linijos, žirniai ir vietinės veislės. Didžiausias paveldimumas buvo nustatytas tūkstančio sėklų svoriui; didžiausias variacijos koeficientas – sėklų derlingumui. Didžiausia teigiama koreliacija buvo tarp sėklų skaičiaus viename augale ir ankščių skaičiaus viename augale; didžiausia neigiama koreliacija – tarp sėklų derlingumo ir baltymų kiekio. Hierarchinis klasterizavimas leido suskirstyti žirnių genetinę medžiagą pagal paskirtį ir tipą. Skirtingi pagrindinių komponentų analizės grupavimai, apimantys vietines veisles, selekcines linijas ir veisles, taip pat pašarinius tipus bei daržines ir sausas žirnius, patvirtina, kad genotipų panašumas akivaizdžiai sumažėjo, o tai galima paaiškinti jų skirtingais paskirties tikslais. Veisiant žirnius, atrenkant didelio derlingumo genotipus, reikėtų sutelkti dėmesį į požymius, pasižyminčius pastoviu paveldimumu ir teigiamu poveikiu sėklų derlingumui, taip pat į galimybę plačiau naudoti žirnius įvairiose žemės ūkio gamybos sistemose.