Bioenergija ES: 2021 m. statistika ir politikos perspektyvos

2021 m. bioenergija sudarė 59 % ES atsinaujinančiosios energijos suvartojimo, o didžiausią dalį sudarė kietieji biokuro rūšys (70 %), skystieji biokuro rūšys (13 %), biogazai (10 %) ir kietosios komunalinės atliekos (7 %). Kietųjų biokuro rūšių gamyba padidėjo nuo 3,3 mln. TJ (2008 m.) iki 4,4 mln. TJ (2021 m.), o didžiausią įtaką tam turėjo medienos biomasė (66 %), organinės atliekos (26 %) ir žemės ūkio biomasė (8 %), o sparčiausiai augo granulių ir gyvūninių atliekų gamyba. Skystųjų biokuro rūšių gamyba pasiekė 16,5 mln. toe, daugiausia sudarė biodyzelis (80 %) ir bioetanolis (18 %), kurie daugiausia naudojami transporto sektoriuje. Biogazo gamyba siekė 15 mln. toe, o didžiausi gamintojai buvo Vokietija (50 %), Italija (14 %) ir Prancūzija (9 %). Pataisytoje Atsinaujinančiosios energijos direktyvoje (2023 m.) 2030 m. atsinaujinančiosios energijos tikslas padidinamas iki 42,5 %, įvedamos griežtesnės tvarumo taisyklės – kriterijai išplečiami įrenginiams, kurių galia ≥7,5 MW, uždraudžiamos subsidijos energijai iš pjautinių rąstų, kelmų, šaknų ir pramoninių apvalių rąstų, taip pat skatinamas pakopinis biomasės naudojimas. ES siekia klimato neutralumo iki 2050 m. pagal „Europos žaliąjį susitarimą“ ir „Fit for 55“ paketą.