Rumunijos bioekonomika: biomasė, užimtumas ir pridėtinė vertė 2020 m.

Rumunija turi gausių gamtinių išteklių, įskaitant miškus, gamtines dujas, derlingas žemės ūkio paskirties žemes (7,5 % ES naudojamo žemės ūkio ploto), rusąsias anglis, žalią naftą, druską, mineralus, sidabrą, auksą ir išplėtotus hidrologinius tinklus. Tai viena iš labiausiai agrarinių ES šalių: kaimo vietovės užima 68 % šalies teritorijos, o kaimo regionuose gyvena daugiau nei 10 mln. žmonių. Žemės ūkio ir miškų paskirties žemė kartu sudaro daugiau nei 85 % visos šalies teritorijos. Bioekonomika yra didžiausias ekonomikos sektorius pagal užimtumo dalį, kurį pirmiausia skatina žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai. 2020 m. grandinė „nuo lauko iki stalo“ sudarė 67 % bioekonomikos pridėtinės vertės ir 89 % užimtumo, o miškininkystės sektorius prisidėjo 23 % pridėtinės vertės. Taip pat didelį indėlį įneša darbo jėgos intensyvios biopagrįstos pramonės šakos, tokios kaip tekstilės, chemijos, farmacijos ir plastikų pramonė. Nepaisant didelių biomasės išteklių, visuose bioekonomikos sektoriuose tebėra logistinių iššūkių.