Ganyklų sistemos, didinančios baltymų savarankiškumą per pašarų tvarkymą

Šiame tyrime vertinamos baltymų savarankiškos ganyklinės sistemos aštuoniuose pieno ūkiuose Luaros krašte ir Bretanėje (2015–2016 m.), kur pagrindiniame pašarų plote kukurūzų siloso dalis sudarė mažiau nei 20 %. Sistemose prioritetas buvo teikiamas žolės panaudojimui, pajamų efektyvumui ir aplinkosauginiams rodikliams. Ūkių dydis svyravo nuo 33 iki 192 ha, o pieno produktyvumas vidutiniškai siekė 7 000 litrų/ha SFP. Pagrindinės strategijos apėmė ribotą ganymo plotą, rotacinį ganymo būdą, sumažintą koncentratų naudojimą ir ankštinių augalų siloso integravimą. Sezoninis valdymas leido optimizuoti pašarų naudojimą: žiemą (50 % konservuotos žolės), pavasarį (vėlyvas pjovimas, mažos sąnaudos), vasarą (gyvulių ganymas, minimalus koncentratų kiekis) ir rudenį (ilgesnis ganymas, tikslinis tręšimas). Rezultatai rodo, kad esant energijos ir baltymų apribojimams galima sukurti perspektyvias ir tvarias sistemas.