Tvarūs augalininkystės modeliai konkurencingoms vertės grandinėms

Ekonominės informacijos surinkimas leidžia nustatyti konkurencines sąlygas ir ekonomiškai efektyvias praktikas. Nagrinėjant ankštinių augalų ekonominę vertę atskirų kultūrų lygmeniu, parodoma, kokie veiksniai lemia pelningumą ir kokie dabartiniai pokyčiai pašarų bei maisto rinkoje gali sustiprinti Europoje auginamų ankštinių augalų pozicijas. Aptariamas lyginamasis pranašumas ir pateikiamos įžvalgos apie ankštinių augalų konkurencingumą įvairiuose regionuose, parodant jų konkurencinį pranašumą palyginti su keliomis tarpinių kultūrų rūšimis. Išplėtus analizę iki sėjomainos lygio, galima integruoti ankštinių augalų poveikį prieš sėją, o gautos naudos išteklių atžvilgiu ūkininkams yra aprašytos. Pabrėžiama svarba neapsiriboti tradicine bendrojo pelno analizės metodu, taikant metodus, leidžiančius įvertinti auginimo sistemų ekonominį efektyvumą, kurie gali užkirsti kelią ankštinių augalų ekonominio vertinimo nepakankamumui ir atskleisti jų tikrąjį ekonominį efektyvumą. Taip pat aptariamos ankštinių augalų kainos atsižvelgiant į jų vertę gyvulių šėrimui, o tai rodo galimybes pagerinti jų ekonominę vertę pasėlių lygiu; pateikiami paprasti įrankiai pašarų vertei apskaičiuoti. Taip pat aptariami teigiamieji išoriniai veiksniai visuomenei, kuriuos sukelia ankštinių augalų auginimas, ir pateikiami pavyzdiniai veiksmai aplinkosauginei naudai įvertinti. Daromos išvados dėl sėkmingos ankštinių augalų auginimo Europoje, o neatitikimai tarp gamybos potencialo ir faktinės praktikos padės nustatyti kliūtis ūkių, vertės grandinės ir sektoriaus lygmeniu, o tai taip pat yra svarbi informacija politikos formuotojams.