Daugiau nei tik mėsos ar sintetinių azotinių trąšų pakaitalas: ankštinių augalų fitocheminių medžiagų, kaip „Vienos sveikatos“ varomųjų jėgų, apžvalga, atsižvelgiant į jų įtaką dirvožemio ir žarnyno mikroorganizmų funkciniam įvairumui

Pupiniai augalai yra nepakeičiami sveikoms agroekosistemoms, nes juose gausu fitocheminių medžiagų, kurios daro įtaką bendrai žmonių ir gyvūnų gerovei bei aplinkos tvarumui. Nors šie fitocheminiai junginiai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį, ankštiniai augalai tradiciškai buvo veisiami siekiant gauti genotipus, kuriuose yra mažiau tam tikrų augalų fitocheminių junginių, ypač tų, kurie paprastai vadinami „antifeedantais“, įskaitant fenolinius junginius, saponinus, alkaloidus, taninus ir rafinozės šeimos oligosacharidus (RFO). Tačiau, įtrauktos į subalansuotą mitybą, tokios ankštinių augalų fitocheminės medžiagos gali būti naudingos tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai. Jos gali teigiamai paveikti žmogaus žarnyno mikrobiomą, skatindamos naudingų bakterijų augimą, prisidėdamos prie žarnyno sveikatos ir pasižymėdamos priešuždegiminėmis bei antioksidacinėmis savybėmis. Be savo maistinės vertės, ankštinių augalų fitocheminės medžiagos taip pat atlieka svarbų vaidmenį dirvožemio sveikatai. Fitocheminiai junginiai, esantys jų ūglių ir šaknų liekanose, paprastai lieka lauke ir teigiamai veikia dirvožemio maistinių medžiagų būklę bei mikrobiomos įvairovę, taip gerindami dirvožemio funkcijas ir teigiamai veikdami vėlesnių pasėlių derlingumą. Šioje apžvalgoje tiriamas ankštinių augalų fitocheminių junginių vaidmuo „vienos sveikatos“ perspektyvoje, nagrinėjant jų poveikį dirvožemio ir žarnyno mikrobiologinei ekologijai, taip užpildant spragą tarp žmogaus mitybos ir agroekologijos mokslų.