Juodųjų kareivių musių lervos – tvarus gyvūnų pašaras

Baltymais turtingi pašarai iš juodųjų kareiviškųjų musių lervų, gaminami ūkiuose naudojant organines atliekas, sumažina priklausomybę nuo importuojamos sojos ir žuvų miltų. Ši tvari sistema paverčia žemės ūkio ir maisto pramonės atliekas į aukštos kokybės, regiono kilmės pašarus, skirtus akvakultūrai ir gyvulininkystei. Bavarijoje veikianti bandomoji gamykla per mėnesį pagamina vieną toną lervų, o bandymai rodo, kad vienas kilogramas sausų pašarų užtikrina vieno kilogramo žuvų prieaugį. Ūkininkai sutaupo iki 30 % pašarų išlaidų. Procesas yra paprastas: lervos auginamos automatizuotuose įrenginiuose, naudojant vietines atliekas, ir surenkamos po vienos savaitės. Vykdomuose tyrimuose vertinamas pašarų priimtinumas, augimas ir produkto kokybė upėtakių, lašišų, šamų ir ešerių atveju. Gamybos sąnaudos sudaro 900–1 000 eurų už toną, o tai gerokai mažiau nei žuvų miltų kainos. Projektas remia regioninę uždarąją ekonomiką, skirtą tvariam ir ekonomiškam baltymų gamybai.